Vakarų Tenerifės perlai: apsižvalgykite per vieną dieną

Išvažiavus iš pietų dykumos link vakarų, akyse raibsta nuo žalumos

Los Gigantes uolos. Įspūdingos Los Gigantes uolos yra vienas įsimintiniausių Tenerifės gamtos objektų. Kai kuriose vietose jos siekia net iki 600 metrų aukštį ir stačiai išnyra iš Atlanto vandenyno. Apžvalgos aikštelėje Mirador Archipenque atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai į šias vulkaninės kilmės milžines, o ypač giedromis dienomis matyti kaimyninė La Gomera sala arba bent jau jos kontūrai. Čia galima išgerti kavos, nes yra suvenyrų parduotuvėlė ir kavinukė. Ši apžvalgos vietelė yra viena populiariausių. Tačiau mano mėgstamiausia – Mirador la curva Los Gigantes su metaline tvorele.

Masca ir serpantinų kelias. Masca – viena mistiškiausių salos vietų. Šis kaimelis įsikūręs giliai tarp kalnų. Tai pati paskutinė vietovė Tenerifėje, kurioje įvesta elektra, o kelias į šį kaimelį atidarytas tik 1975 metais. Kelias iki jo driekiasi siaurais serpantinais, kurie garsėja savo įspūdingomis, bet kartu ir ekstremaliomis atkarpomis. Nuo Masca serpantinų apžvalgos aikštelės Serpentina de Masca atsiveria dramatiški slėnio vaizdai. Šitie vaizdai gniaužia kvapą, patikėkit.
Deja, ši apžvalgos aikštelė labai pamėgta vagišių, todėl rekomenduoju nepalikti jokių svarbių daiktų mašinoje, pasiimkite viską su savimi. Pats Masca kaimelis atrodo tarsi paslėptas tarp uolų, tai puikiai atsispindi apžvalgos aikštelėje Mirador de Masca, esančioje pačiame kaimelyje. Važiuojant nuo Masca iki Garachico serpantinais, tikrai dar rasite ir kitų gražių apžvalgos aikštelių su vaizdu į žalius slėnius. Stokite, kur patogu, vedami savo širdies.

Garachico miestelis. Keliaudami toliau atvyksite į jaukų ir istorija alsuojantį Garachico miestelį. Kadaise tai buvo svarbiausias salos uostas, tačiau 1706 metų ugnikalnio išsiveržimas miestelį beveik visiškai sunaikino, kaip ir uostą. Nepaisant to, Garachico atgimė ir šiandien čia rasite ramias gatveles, kanarietišką architektūrą, mažas suvenyrų parduotuvėles bei garsiuosius natūralius lavos baseinus, susiformavusius iš sustingusios lavos. Tai puiki vieta trumpai pasivaikščioti gatvelėmis ir pajusti salos dvasią, pamatyti senojo uosto griuvėsius bei pilį Castillo de San Miguel, pastatytą saugotis nuo piratų. Kai Atlanto vandenynas yra itin rūstus, einant pakrante galima stebėti įspūdingas bangas, pajusti tikrą vandenyno jėgą.

Puiki vieta pavalgyti Garachico miestelyje yra Restaurante Miramar, su nuostabiu vaizdu į vandenyną. Lauka café yra mažytė, jauki kavos vieta. Lava de Canarias - informacinis centras apie ugnikalnio išsiveržimą ir tuo pačiu papuošalų krautuvėlė. Parque de la Puerta de Tierra - tarsi atviras mažas istorinis muziejus po atviru dangumi: išlikę senieji miesto vartai, vyno presas, poetų kampelis.

Icod de los Vinos ir drakono medis. Šis miestelis žinomas dėl savo unikaliojo drakono medžio, vadinamo Drago Milenario. Jis laikomas vienu seniausių saloje ir, pasak legendų, išgyveno ne vieną ugnikalnio išsiveržimą. Čia galėsite jį apžiūrėti iš arti, o šalia, po medžio laja, įsikūrusi jauki kavinukė-parduotuvė Casa del Drago. Ši vieta nuostabiai tinka atsikvėpti, pasimėgauti kava, arbata, saldėsiais ir pasigrožėti gamtos simboliu, saugančiu miestelį jau šimtmečius. Kavinė po atviru dangumi, jos labai jaukus interjeras.

Rekomenduoju pasistatyti automobilį parking del Drago ir pėstute nueiti į bažnyčios kiemelį ir apžvalgos aikštelę, iš kurios atsiveria nuostabus vaizdas į drakono medį bei žalius, vešliai apaugusius kalnus. Jei turite laiko, visada galite užsukti į drugelių parką (daugiau inforamcijos čia) arba bananų namus - muziejų, kuriame galėsite net paragauti bananų vyno, daugiau info čia. Juk Kanarai - platanų/bananų tėvynė!

Po įspūdžių kupinos dienos, namo grįžti rekomenduoju vėlgi autostrada TF-5 ir TF-1. Kilometrais toliau, bet tamsoje grįžti saugiau.